aprėpti

aprėpti
1 aprė́pti tr. DŽ1, Vl, Šmk, Jn, aprė̃pti, -ia, àprėpė 1. Kos51 užgrobti, užimti, suimti, suglemžti: Rėpte aprėpė jis visus jo daiktus, turtus, t. y. apžiaubė J. Dabar močeka viską àprėpė Brt. Nori visą gerybę aprė́pti – kai numirsi, viskas paliks Brs. Ot amrija – norėjo visų žmonių turtus aprė́pti Lnkv. Jis vienas viską nori aprė̃pti Lš. 2. M, Š, DŽ apglėbti, apkabinti, apkėsti: Tokį glėbį šieno ema, kad paskui neaprėpia – ir drabsto Žvr. Anas mergą aprėpia kaip meška avilį Ds. Kam tiek daug kiaušinių vištai padėjai – vis tiek neaprė̃ps (neaptūps) Lp. 3. Š, DŽ, Šmk, Bsg pajėgti nudirbti, padaryti, atlikti: Darbų aprėpti negali, taip daug yra vasarą J. Visas tas darbas vienam žmogui buvo, žinoma, neaprėpiamas J.Jabl. Meisterienės amžius ne tas, kad viską aprėptų P.Cvir. Tiek daug užsiėmei padaryt, bene tu aprė̃psi Ig. Ką jį prašysi talkon, kad jis savo darbų nespėja aprėpti Tr. Neprisižadėk per daug talkinėti, paskui neaprė̃psi visur Dkš. Darbo daugybė, nė aprėpti negali Grv. Vos aprėpiau viską ligi vakaro Lkš. Vienas visko neaprė́psi Ms. Aš neaprėpiù visų darbų Vv. Ligi viską aprėpiau, tai net kojas paskaudėjo Lbv. Argi jis aprė̃ps tiek lauko? Lp. Toli aprė́pėm grot (apie muzikos kapelą), lig Jurbarko Jd. Ar tas eigulys gali valioti visą girią aprė̃pti, kur kas daros Skr. 4. DK137, Sut, VoL68 protu suvokti, pažinti, įsisąmoninti: Norint įgauti bendros orientacijos mokslo dalyke, reik stengtis visų pirma aprėpti jis visas iš platesnės perspektyvos rš. Žmoguje yra dalykų, kurių giliausias protas neaprėpia B.Sruog. Kaip prigimtis gali aprėpti tokią niekšybę! J.Gruš. Ko netikusia savo nuomonia ir paika aprė•pt negali, tam tikėt nenori DP255. Nei širdis žmogaus aprė•pt galėjo [to džiaugsmo] DP214. Noprėpiamą garbę gal dūma žmonių aprėpt DP624. Neaprėpamas norėjo būt aprėpiamu DP47. Kaip neapimami aba neaprėpiami yra sūdai jo SPI94.
neaprėptinai adv. SD179.
5. [i]akimis, žvilgsniu apmatyti, apžvelgti: Gatvės kietos, gatvės plačios, neaprėpia jų žvilgsnys J.Jan. Kartais vėjas išsklaidydavo debesis, ir būdavo matyti apačioje supleišėję ledynai, neaprėpiamos ledinės dykumos K.Bor. Akim neaprėpiami mėlyni vandens plotai E.Miež. ^ Akimi pasaulį aprėpsi, bet rankom neapgrėbsi KrvP(Ndz). Dvi sesytės visą lauką aprėpia (akys) LTR(Rk). 6. apimti: Gyvenimas yra toks įvairus, tokia daugybė jo reiškinių, jog nė vienas rašytojas negali aprėpti visų jo sferų rš. Pasiimi, kiek įmanai aprėpti, išminties iš amžinųjų gamtos raštų rš. Poezija stengėsi plačiau ir giliau aprėpti gyvenimą rš. | refl.: Kaip mažoj lėlelėj akies ir didžiausias miestas arba kalnas gal aprėptis DP134. 7. apsupti iš visų pusių (apie šviesą, tamsą): Prietėmis jas aprėpė ir visiškai prarijo rš. Vaikščiokime, kolei šviesybę turim, idant mūsų tamsybės noprėptų̃ DP509. \ rėpti; aprėpti; išrėpti; nurėpti; prarėpti; surėpti; užrėpti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • aprėpti — vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aprėptis — aprėpti̇̀s dkt. Skaitmeni̇̀nės televi̇̀zijos, mobi̇̀liojo rỹšio aprėptiẽs zonà, teritòrija spar̃čiai plẽčiasi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aprėptis — Bendroji  informacija Kirčiuota forma: aprėptìs Kirčiuotė: 3b Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: lietuvių Pateikta: 2012 04 08. Atnaujinta: 2014 03 25. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis: kas apimama, aprėpiama; aprėpiama sritis,… …   Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

  • aprėpimas — aprėpìmas sm. (2) 1. Sut → 1 aprėpti 2. 2. → 1 aprėpti 4: Stoka visumos aprėpimo rš. 3. → 1 aprėpti 7: Duost… lygų nepavijimą, tieg, ir noprėpimą DP261. rėpimas; aprėpimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsėsti — Š, Rtr; SD203, Q83,261, Sut, N, M, L 1. tr., intr. K, LL116, DŽ, NdŽ susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti Skrb. Kai apsėda visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt Pnd. Jį apsėdo iš abiejų kraštų An. Apsėdot, ažusėdot –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmesti — išmèsti, ìšmeta, ìšmetė 1. tr. R išsviesti lauk: Kad gandras išmeta vieną arba du savo vaiku iš lizdo, būs blogi metai Klp. Išmesk tą katę per langą Vb. Arklys pašoko ir išmetė iš balno raitelį tartum kamštį iš butelio P.Cvir. Nesėsk, Joneli,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • siekti — 1 siekti, ia, ė ( o Vn, Pvn) Rtr, Š, DŽ, siẽkti Š, Mrc, Vrn, Dv, Pns 1. tr., intr. R, KBII148, I, Žln, Auk, Sml stengtis paimti, paliesti ką toliau esantį: Kai Ilžė įnešė pusryčius, Barbė jau apklojo lovą su drobule ir siekė šluotos kambariui… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rapid — I. adjective Etymology: Latin rapidus seizing, sweeping, rapid, from rapere to seize, sweep away; akin to Lithuanian aprėpti to embrace Date: 1634 marked by a fast rate of motion, activity, succession, or occurrence Synonyms: see fast • rapidly… …   New Collegiate Dictionary

  • ερέπτομαι — ἐρέπτομαι (AM) (αποθ.) 1. τρώγω 2. (με σκωπτική σημ. στον Αριστοφ.) καταβροχθίζω, κατατρώγω («φασὶ μέν γάρ αὐτὸν ἐρεπτόμενον τὰ τῶν ἐχόντων ἀνέρων» λέγουν ότι αυτός κατατρώγει τα φαγητά τών ευπορούντων, Αριστοφ.) 3. (σπάν. το ενεργ.) ἐρέπτω α)… …   Dictionary of Greek

  • apglėbti — tr., apglė̃bti, ia, àpglėbė 1. paimti į glėbį, apkabinti rankomis: Motina, apglėbusi jį, šniurkšėjo ir glostė jo rankas, pečius rš. Apglėbk į glėbį visą šieną J. Jis jį apglėbė, t. y. į glėbį paėmė J. Diedukas àpglėbė vaiką ir nedavė mušti Lp.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”